- dykėti
- dykė́ti vksm. Jau ruduõ, laukai̇̃ dykė́ja.
.
.
dykėti — 1 dykėti, ėja, ėjo intr. tuštėti: Jau ruduo, laukai dykėja, tuoj bus viškai pliki Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
dykėti — 2 dykėti, ėja, ėjo intr. darytis išdykusiam … Dictionary of the Lithuanian Language
dykėti — 3 ×dykėti, ėja, ėjo intr. virsti laukiniu … Dictionary of the Lithuanian Language
dykėjimas — sm. (1) → 1 dykėti: Dykėja aruodai – kasdien žymu dykėjimas Jnšk … Dictionary of the Lithuanian Language
išsidykėti — 1 išsidykėti žr. 1 išsidykauti: Tas senis išsidykėjęs Mžš. dykėti; įsidykėti; išsidykėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nudykėti — 3 ×nudykėti intr. pavirsti laukiniu: Tie paukščiai nudykėjo Štk. dykėti; nudykėti … Dictionary of the Lithuanian Language
padykėti — 2 padykėti intr. darytis padykusiam: Kuo tolyn, tuo labiau ir padykėji Krč. dykėti; padykėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsidykėti — 1 įsidykėti ilgai pabūti dykam, be darbo: Arklys per žiemą insidykėjęs Užp. dykėti; įsidykėti; išsidykėti … Dictionary of the Lithuanian Language